- vyturis
- vytùris sm. (2) NdŽ, K.Būg, výturis (1) žr. 1 vyturė: 1. Jn(Kv) Vytùris suguldė rugius Als. Vytùriai gražiai žyda Lkv. Výturius yr sunkiai išravėti Klp. Tų vytùrių pilnas avižų laukas Žgč. 2. P, Kos24, LBŽ, LFIII210.
Dictionary of the Lithuanian Language.
